Jūrų ekonomika Baltijos jūros regione yra labai svarbi tema, tačiau ji neapsieina be aplinkosaugos iššūkių. Šis didžiulis vandens telkinys, esantis Šiaurės Europos širdyje, ilgą laiką buvo strateginė tarptautinės prekybos, žvejybos, pramonės ir transporto kryžkelė. Tačiau ši intensyvi ekonominė veikla kelia vis didesnį susirūpinimą dėl aplinkos blogėjimo.

Pateikiame mažą, neišsamią kiekvienos su Baltijos jūra besiribojančios šalies jūrinės veiklos apžvalgą.

Vokietija išnaudoja savo Baltijos jūros pakrantę, siekdama plėtoti klestinčią jūrinę veiklą. Paplūdimio turizmas atlieka itin svarbų vaidmenį, nes populiarūs paplūdimiai ir kurortai pritraukia poilsiautojus, ieškančius poilsio pajūryje. Be to, Vokietijoje klesti pakrančių chemijos pramonė, kuri prisideda prie ekonomikos augindama ir eksportuodama pramonines chemines medžiagas.
Vokietija taip pat išsiskiria savo pastangomis vykdant jūrų tyrimus ir aplinkos monitoringą, tiriant Baltijos jūros jūrinę ekosistemą ir kuriant monitoringo sistemas vandens kokybei ir biologinei įvairovei išsaugoti.
Kalbant apie gamtosaugos veiklą, Vokietija yra įsipareigojusi saugoti saugomas jūrų teritorijas ir pakrančių ekosistemas, steigdama draustinius ir nacionalinius parkus, taip prisidėdama prie unikalios Baltijos jūros floros ir faunos išsaugojimo.

Danija yra pasaulinė jūrų technologijų, ypač laivų statybos ir uostų automatizavimo, lyderė. Šalis išsiskiria ir vėjo energetika jūroje – Baltijos jūroje esantys vėjo jėgainių parkai švarią elektrą tiekia ne tik Danijai, bet ir jos kaimynėms.
Danija taip pat užsiima inžinerija jūroje, aktyviai dalyvauja statant ir įrengiant vėjo jėgaines jūroje. Šalis vaidina pagrindinį vaidmenį plėtojant ir diegiant jūrų atsinaujinančios energijos gamybą.
Danija, kaip pakrantės šalis, savo vandenyse nuolat rengia buriavimo varžybas ir kitas vandens sporto šakas, pritraukiančias dalyvių ir žiūrovų iš viso pasaulio.

Švedija, turinti turtingas jūrines tradicijas, išsiskiria keliomis pagrindinėmis jūrinėmis veiklomis. Šalis yra pagrindinė jūrų transporto veikėja, o uostai yra pagrindiniai tarptautinės prekybos vartai. Švedija taip pat pirmauja jūrų technologijų srityje, įskaitant laivų statybą, orientuotą į aplinką tausojančių ir energiją taupančių laivų kūrimą. Ši laivų statybos patirtis apima ekologiškesnių žvejybos laivų ir mažai teršalų išmetančių krovininių laivų projektavimą.
Be to, Švedija aktyviai vykdo jūrų tyrimus, daugiausia dėmesio skirdama jūrų ekosistemų, biologinės įvairovės ir klimato kaitos Baltijos jūroje tyrimams. Šis tyrimas padeda geriau suprasti aplinkosaugos problemas ir išsaugoti jūros išteklius.
Kalbant apie aplinkos apsaugą, Švedija įgyvendina griežtas priemones, siekdama sumažinti Baltijos jūros taršą, skatinti jūrų išteklių tvarumą ir išsaugoti pakrančių ekosistemas, parodydama savo įsipareigojimą išsaugoti jūrą.

Suomija išsiskiria laivų statyba, kur įsikūrusios tokios laivų statyklos kaip Meyer Turku, statančios kruizinius laivus žinomoms įmonėms. Šie kruiziniai laivai garsėja savo kokybe ir naujovišku dizainu. Be to, Suomija išsiskiria žuvininkyste, išnaudodama Baltijos jūros jūros išteklius, siekdama tiekti aukštos kokybės jūros gėrybių produktus tarptautinėms rinkoms.
Kalbant apie jūrų aplinkos apsaugą, Suomija imasi reikšmingų žingsnių siekdama sumažinti Baltijos jūros taršą, pagerinti vandens kokybę ir išsaugoti jūrų ekosistemas. Šios pastangos padeda išlaikyti ekologinę pusiausvyrą regione.
Suomija taip pat siūlo daugybę pramogų ir vandens pramogų dėl savo tūkstančių ežerų ir gražios pakrantės, pritraukiančios lauko entuziastus ir turistus, ieškančius jūrinių nuotykių.

Rusija yra pagrindinė naftos ir dujų gamintoja jūroje, turinti gavybos platformas Baltijos jūroje. Be to, Rusijoje yra laivų statyklos, statančios laivus, įskaitant karinius laivus.
Rusija taip pat atlieka tyrimus ir tyrinėjimus, siekdama nustatyti ir eksploatuoti kitus Baltijos jūros jūros išteklius, tokius kaip mineralai ir statybinės medžiagos.
Kalbant apie jūrinį švietimą, Rusija yra pripažinta dėl savo jūrinio švietimo ir mokymo įstaigų, kurios išugdo kompetentingus jūreivius, inžinierius ir jūrų pramonės specialistus.
Rusijos karinė veikla Baltijos jūroje apima karinio jūrų laivyno pratybas, oro patruliavimą, stebėjimo operacijas ir karo laivų dislokavimą. Ši veikla dažnai vertinama kaip galios demonstravimas ir kartais kritikuojama dėl artumo Baltijos šalių ir kitų NATO narių teritoriniams vandenims.

Estija išsiskiria savo patirtimi jūrų technologijų srityje, ypač navigacijos sistemų ir jūrų stebėjimo srityse. Šalis turi didelį Taline uostą, kuris palengvina prekybą ir prekių gabenimą. Estijos pakrantėje taip pat auga jūrų turizmas, kuriame siūlomi kruizai ir vandens pramogos.
Kalbant apie jūrų aplinkos tyrimus ir stebėseną, Estija atlieka vandens kokybės, jūrų ekosistemų ir klimato kaitos poveikio Baltijos jūroje tyrimus.
Estijos paplūdimiai ir salos siūlo daugybę laisvalaikio užsiėmimų pakrantėje galimybių, įskaitant maudynes, buriavimą, pramoginę žvejybą ir paukščių stebėjimą, pritraukiančius gamtos mylėtojus ir jūrinių nuotykių ieškotojus.

Latvijai naudingas pagrindinis jos uostas Ryga, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį regioninėje prekyboje, nes palengvina prekių importą ir eksportą. Šalyje taip pat yra stipri žvejybos ir jūros gėrybių perdirbimo pramonė, kuri prisideda prie vietos ekonomikos ir leidžia eksportuoti į kitas šalis.
Kalbant apie jūrinį švietimą, Latvija siūlo jūrinio švietimo ir mokymo programas, skirtas parengti kompetentingus specialistus navigacijos, jūrų saugos ir jūrų išteklių valdymo srityse.
Latvija taip pat dalyvauja ekosistemų išsaugojimo projektuose, kurdama draustinius ir nacionalinius parkus, kad išsaugotų Baltijos jūros florą ir fauną.

Lietuva tikisi Klaipėdos uostu, svarbiu prieigos prie Baltijos jūros rinkų tašku, palengvinančiu tarptautinę prekybą ir prekių gabenimą. Šalis taip pat kreipiasi į jūros vėjo energiją, stato vėjo jėgaines, kad patenkintų energijos poreikius ir gautų papildomų pajamų.
​Be Klaipėdos uosto ir jūros vėjo energetikos, Lietuva taip pat aktyviai stato laivus, turi laivų statyklas, kurios stato ir remontuoja įvairaus dydžio katerius ir laivus.
Lietuva siūlo jūrinio švietimo programas būsimiems buriuotojams ir jūrų pramonės profesionalams ruošti. Be to, šalis dalyvauja projektuose, kuriais siekiama išsaugoti jūros florą ir fauną, atkurti pakrančių buveines ir skatinti jūrų išteklių tvarumą.

Lenkija atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį jūrų transporte dėl savo strateginių uostų, tokių kaip Gdanskas, Gdynė ir Ščecinas. Šie uostai yra pagrindiniai tarptautinės prekybos centrai, palengvinantys prekių importą ir eksportą. Tuo tarpu Lenkijos Baltijos jūros pakrantė yra populiari turistų lankoma vieta, o klestintys pajūrio kurortai prisideda prie pakrančių turizmo sektoriaus.
Be šios veiklos, Lenkija taip pat plėtoja akvakultūrą Baltijos jūroje, augina žuvis ir jūros gėrybes, tokias kaip midijos ir austrės. Ši praktika palaiko regiono jūros gėrybių tiekimą.
Lenkija demonstruoja savo jūrinį paveldą, išsaugodama senus laivus, švyturius ir istorines vietas savo pakrantėje, suteikdama istorijos ir jūrinio paveldo entuziastams praturtinančios patirties.